Nuo mažumos stebėjau mamą ir galvojau, kad ji iš kažkur atsirado tokio amžiaus, kokią aš matau, o neaugo kaip aš. Tuo laiku nesuvokiau, kad iš manęs, mergikės, užaugs moteris. Ir užaugau :) Ir kaip gera ja būti!

Gera suprasti grožį, gera matyti daug daiktų vienu metu, gera pažinti jautresnę pasaulio pusę ir dar daug daug daug.... Ir taip gražu matyti moterį, kuri į renginį atvyksta švytinti, kurią puošia ne tik makiažas, apranga, aksesuarai, bet ir tas nuostabus lengvumas, kuris tarsi pakelia nuo žemės ir tą akimirką ji tampa karaliene.

Ir kai pradėdavau studijuoti karalienės detales - pastebėdavau viena - ji neturi didelės rankinės į kurią talpiną "visą gyvenimą". Tuo metu dėmesio centre tik JI, ir jokių sunkių, perkrautų, didelių detalių ir tik ta akimirka, kuria ji mėgaujasi!

O tos nuostabios mylimojo akys, kai į ją žvelgia! Va todėl ir delninukės!